Norminių darbo valandų apskaita Lietuvoje: kaip teisingai skaičiuoti darbo laiką
Teisingas darbo laiko apskaičiavimas yra vienas svarbiausių personalo ir darbo užmokesčio apskaitos aspektų. Ypač dažnai klausimų kyla dėl norminių darbo valandų - kiek valandų darbuotojas turi išdirbti per mėnesį, kada atsiranda viršvalandžiai ir kaip apskaita skiriasi dirbant pilnu ar ne pilnu etatu.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra norminės darbo valandos, kaip jos skaičiuojamos Lietuvoje ir į ką turėtų atkreipti dėmesį tiek darbdaviai, tiek darbuotojai.
Kas yra norminės darbo valandos?
Norminės darbo valandos - tai darbo laiko norma, kurią darbuotojas turi išdirbti per tam tikrą laikotarpį pagal darbo sutartį ir galiojančius teisės aktus.
Dažniausiai norminės darbo valandos apibrėžia:
- kiek valandų darbuotojas dirba per dieną,
- kiek valandų per savaitę,
- arba kiek valandų turi būti išdirbta per mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį.
Lietuvoje norminės darbo valandos nustatomos remiantis Darbo kodeksu ir darbo sutarties sąlygomis.
Norminės darbo valandos dirbant pilnu etatu
Pagal Lietuvos darbo kodeksą, įprasta darbo laiko norma dirbant pilnu etatu yra:
- 40 valandų per savaitę,
- dažniausiai - 8 valandos per dieną, dirbant 5 darbo dienas per savaitę.
Tai laikoma standartine darbo laiko norma, jei darbo sutartyje nenumatyta kitaip (pvz., slenkantis ar pamaininis grafikas).
Kaip apskaičiuojamos mėnesio norminės valandos?
Mėnesio norminės darbo valandos priklauso nuo:
- konkretaus mėnesio kalendoriaus,
- darbo dienų skaičiaus,
- valstybinių švenčių, kurios patenka į darbo dienas.
Pavyzdžiui, jei mėnesyje yra 21 darbo diena, dirbant po 8 valandas per dieną, norminės darbo valandos būtų: 21 × 8 = 168 valandos.
Norminės darbo valandos dirbant ne pilnu etatu
Dirbant ne pilnu etatu, norminės darbo valandos skaičiuojamos proporcingai pagal darbo sutartyje nustatytą darbo laiką.
Pavyzdžiui:
- jei darbuotojas dirba 4 valandas per dieną, jo savaitės norma būtų 20 valandų;
- jei dirbama 0,5 etato, mėnesio norminės darbo valandos sudaro pusę pilno etato normos.
Svarbu, kad ne pilno etato darbuotojams:
- negali būti taikomos blogesnės sąlygos nei pilno etato darbuotojams,
- viršvalandžiai skaičiuojami tik viršijus sutartyje nustatytą darbo laiko normą.
Ką svarbu nurodyti darbo sutartyje?
Kad nekiltų neaiškumų, darbo sutartyje turėtų būti aiškiai nurodyta:
- darbuotojo darbo laiko norma (valandomis per savaitę ar per dieną),
- darbo grafiko tipas (fiksuotas, slenkantis, pamaininis),
- ar taikoma suminė darbo laiko apskaita (jei aktualu).
Aiškiai apibrėžtos norminės darbo valandos padeda išvengti ginčų dėl:
- viršvalandžių,
- darbo apmokėjimo,
- darbo laiko apskaitos klaidų.
Norminės darbo valandos ir šventinės dienos
Jei valstybinė šventė patenka į darbo dieną, tą dieną norminės darbo valandos neskaičiuojamos. Tai reiškia, kad:
- darbuotojui darbo laiko norma sumažėja,
- atlyginimas dėl to nemažėja.
Jeigu darbuotojas dirba per šventinę dieną, darbas turi būti apmokamas padidintu tarifu, kaip numato Darbo kodeksas.
Kada atsiranda viršvalandžiai?
Viršvalandžiai atsiranda tada, kai darbuotojas išdirba daugiau valandų nei nustatyta jo darbo laiko norma.
Svarbu atskirti:
- darbo laiką virš normos,
- ir darbą ne pagal grafiką, kuris dar nebūtinai laikomas viršvalandžiais, jei norma neviršyta.
Viršvalandžiai gali būti:
- apmokami padidintu tarifu,
- arba kompensuojami poilsio laiku (darbuotojui sutikus).
Norminių darbo valandų apskaita taikant suminę apskaitą
Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, norminės darbo valandos skaičiuojamos per ilgesnį laikotarpį - dažniausiai iki 3 mėnesių.
Tokiu atveju vertinamas ne atskirų dienų darbo laikas, o bendras dirbtų valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį.
Jei per visą apskaitinį laikotarpį darbuotojas išdirba daugiau nei nustatyta norma, susidaro viršvalandžiai.
Supaprastinkite darbo laiko apskaitą su Begin
Kodėl svarbu teisingai skaičiuoti normines darbo valandas?
Netiksliai apskaičiuotos norminės darbo valandos gali lemti:
- neteisingą darbo užmokestį,
- klaidas viršvalandžių apskaitoje,
- konfliktus su darbuotojais,
- problemas Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų metu.
Todėl tiek darbdaviams, tiek buhalteriams svarbu turėti aiškią, skaidrią ir patikimą darbo laiko apskaitą.
Kaip „Begin" padeda apskaičiuoti normines darbo valandas?
Naudojant „Begin" sistemą, norminių darbo valandų apskaita tampa paprastesnė:
- darbo laikas fiksuojamas automatiškai;
- norminės valandos skaičiuojamos pagal pasirinktą darbo režimą;
- aiškiai matomi viršvalandžiai ir nukrypimai nuo normos;
- lengviau užtikrinti atitiktį Darbo kodekso reikalavimams.
Tai ypač naudinga įmonėms, kuriose dirbama pamainomis arba taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Skaitykite taip pat: Darbo grafikų sudarymas: praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos | Pamaininis darbas Lietuvoje
Supaprastinkite darbo laiko apskaitą su Begin
